AŠ

Turiu aš talentą savo gyvenimą paversti sudėtingu,
Šaipytis ir iš to, ką man suvokti per sunku.
Pirmauju tik tada, kai ‚reikia‘ nieko nesuprasti
Ir juoktis, kai visiems aplink labai graudu.


Ne, jūs nesakėt, kad gedulas man tinka...
... Bet aš matau, kaip nekenčiat mano cinizmo ir žodžių tiesmukų.
Jums pikta, kad net būdama kvaila beprote,
Man lengva jūsų genialumą vulgariai paversti visišku nieku.


... O iš švelnumo, mon amour, galiu įkąsti ar nagus suleisti.
Ir aš šypsosiuos, jei manęs nekęsi, nes tai tau taip nemalonu.
Bet vis dėlto žmogus aš, pilkoj minioj nepastebėtas...
Nes gedulas man tinka prie mano sielos, o galbūt akių...