Pirma eilutė truputį iškrenta iš konteksto, bet šiaip patiko. Antras dvieilis taip pat kažkuo artimas.. O toliau viskas pasidarė nebegražu.
"..juoko aido klausiaus./ Bet jis buvo netikras." - per paprasta vieta. Juk aidas ir yra netikras garsas, nebereikia šito sakyti.
Taigi, trūksta paslapties, erdvės, kurioje pats skaitytojas galėtų susidėlioti vaizdus, kitaip tariant "perfiltruoti" per save ir tai išgyventi.
Įdomių vietų yra... Tik labai nesklandžiai išdėliotos puikios mintys. Ir juokas, keliantis daug klausimų...
O galiausiai pyktis, galėjęs pražudyti... Ir smagiausia tai, kad vis dėlto, ne jis pats, bet jį rado paguoda, Vėjo paguoda. Sakau, man patiko. Jei galėčiau vertinti, nevertinčiau, nes būtų per sudėtinga tai padaryti. Juk, kai pirma jau sakiau, kad tai puikios mintys, tačiau išdėliotos nesklandžiai. Sėkmės.