Nenoriu būt šalta,
Net kai naktis svaigina.
Grąžink nors kiek vandens
į mano vandenyną.
Kai mėnuo ima gest
aš pradedu matyti.
Stogai nustojo verkt,
jau galima braidyti.
Nenoriu atsibust.
Sapnai mane maitina.
Nematomas dangus
virš plakančio ledyno...
Galiu atmerkt akis
nors vėjas joms grasina.
Skandint savas viltis
Banguojančioj ramybėj.
Nenoriu apsimest
net kai visi vaidina.
Bandyk mane surast
Už svetimų langinių.
Grįžtu iš praeities.
Keliausiu ten kur lyja.
Norėčiau įsiliet
į lašančią realybę.