....nebeilgam.

........ir aš svajoju, kaip grįžusią namo mane apkabina, kaip švelniai pabučiuoja ir priglaudžia dar arčiau. kaip valgome, miegame, klausomės muzikos ir šėliojame kartu. kaip nebelieka aš nei tu. kaip laukiame, kol susitiksim vienas kitą. vėl ir vėl. kaip tampa nuobodu ir stengiamės vienas kitą pradžiuginti, atgaivinti, puoselėti tai, ką turime. ir vėl atrandame vienas kitą.... mus..
...aš pasiilgstu tavęs, nesvarbu, kiek ilgam išeitum... ar į virtuvę atnešti man šiltos arbatos ir riešutų, ar kai išvažiuoji toli toli.. valandai...dienai...savaitei..mėnesiui... aš lauksiu tavęs. tačiau....
neužtruk..nes kartais mano širdį užvaldo protas. ir tuomet aš stipri. ir vien šiluma savo nebuvimo neatpirksi.. tačiau..
.laukiu.kaip neregys praregejimo. kaip ištikimas šuo grįžtančio , o gal pasiklydusio šaltyje šeimininko. Aš tave sušildysiu. Ir atnešiu arbatos. Su riešutais.