Manyje uždaryti
Tūkstanciai ilgesio paukščių.
Vakarais jie nerimsta -
Spurda ir blaškosi,
Klykdami, sparnais tranko
Mano trapią ramybę.
Nenustoja netgi tada,
Kai pažadu juos išleisti.
Auštant,
Lyg atsiprašydami,
Iš miego švelniai pabudina.
Tykiomis giesmėmis apie laisvę,
Bando užmigdyti mano liūdesį.