Ir vėl apie būtį

kondensuojasi nerimo liūtys
ant pakaušio pirmasis tik papt
šitoks smūgis! ot imsiu ir griūsiu
lavonu nužydėsiu pernakt

kitą ryt jau tik žemės ir kaulai
šiek tiek tavo ilgesio įkapėms
šitą stambią monetą pasaulio
išsikeisiu į progą sunykti

šitą smulkią gyvybės kupiūrą
tartum burę iškelsiu į vėją
kondensuojas lietus ir prakiūra
mirtingumo gysla sutvėrėjui

ir tik papt po lašelį į saują
kol pakis koordinatės pasaulio