Niekieno žemė

Skrido vienišas paukštis.
Akmeniniu lietum lijo.
Krito vienišas paukštis,
Jo akyse dabar vien tik migla.
Kritau aš akmeniu iš dangaus
Į Niekieno žemę.
Žiūrėjau į vienišą paukštį,
Bet nieko nereiškė jis man,
Jis turi kažką reikšti!
Galvojau, mano protas virto akmeniu.
Jis turi kažką man sakyti!
Jaučiau, mano širdis virto akmeniu.
Nusisukau nuo mirusio paukščio,
Niekieno žemėj daugiau nieko nebuvo.
Tik horizontas!
Tiesi begalinė linija.
Horizontas!
Mano tikslas.
Mano tikslas horizontas, ėjau.
Atsisukau.
Mačiau tik mažytį taškelį Niekieno žemėj.
Jo akyse migla.
Mano akyse migla.
Mano tikslas – horizontas.
Nusukau akmenines akis.
Einu į savo tikslą.
Einu…