Tas kartus žodis - laisvė

(Birželio sukilėliams)

Iš Vakarų - iš Vakarų audra dundėjo…
Atnešdama galbūt - galingą gaivią liūtį.
Bažnyčių bokštuose varpų varpai skambėjo,
Paskelbdami dar neprinokusiojo derliaus pjūtį.

Šalin! Šalin jūs, juodvarniai piktieji!
Plasnokite atgal rytuos - ten, kur tamsa.
Jūs taip ir nesuprasit, kaip jūs nusidėję,
Taip ir numirsite, tikėdami sava tiesa.

Kodėl turėčiau savo broliais jus vadinti?
Kodėl atleisti jums, varnai, turėčiau?
Kai mūsų broliai dar ant žemės guli nukankinti,
Kai jų dar neatvėsęs kraujas tik į kerštą kviečia.

O, kiek jausmų liepsnoja man krūtinėj!
Ir laisvės ilgesys, ir džiaugsmas, ir kančia,
Ir kerštas, ir viltis, ir skausmas begalinis…
Jausmai many nerimsta nei dieną, nei nakčia.

Naikint! Naikint greičiau varnus piktuosius!
Kad nebegrįžtų niekados, ir žemės nebeterštų…
Kad susigertų kraujas jų į arimus juoduosius,
Kad pagaliau ramybė sielą šildytų - ne kerštas.