trys valandos nakties

Trys valandos nakties
Dar daug pilkšvos tamsos
Yra dar laiko kol prašvis
Kol prasidės pirma
Mano likusio gyvenimo diena
Ir aš dar vis galiu
Surinkti savo išmėtytas dalis
Išgerti saujelę veronalio
Nuraminti kaukiančiam iš skausmo
Nelaimingam libido
Ir pasiekusi dangišką nirvaną
Įsikabinti į lubas
Nuplėšti atsiknojusius tinko gabalus
Ir mėtyti juos žemyn
Į savo lovą, ten, kur šėlsta vis
Šlykščių mano košmarų padarai,
Kad tinkas nutildytų jų klyksmą
Užkištų gerkles ir užpiltų jiems akis
Paskui, kai bus visai tylu
Aš paimsiu lempos laidą
Ir apvyniosiu juo savo kaklą
Kaip stručio plunksnų šaliku
Lėtai lėtai groteskiškai sūpuosiuos
Į vaikystės sodus vėl sugrįšiu
Į vaikystės sodus, kurių nebuvo
Į vaikystę, kurios nenoriu prisimint.