Rašyk
Eilės (74652)
Fantastika (2214)
Esė (1505)
Proza (10560)
Vaikams (2526)
Slam (50)
English (1137)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







ant palangės guli juoda dėžė, kurioje sudėtos knygos. gali būti, kad aš jų neskaičiau, net nežinau, - nepamenu. ant dėžės užrašas: 4 seasons. pagalvoju, kad jau ketvirtus metus gyvenu vienoj vietoj, niekur nejudėdamas, kartais kur nors iškišu galvą kaip vėžlys, - ir atgal į kiautą. mano gyvenimas - kaip tos neperskaitytos knygos, esančios dėžėj. tiksliau, dar nežinau, ar aš jas jau skaičiau, ar ne; gali būti, kad knygos skaitytos jau po du ar tris kartus. mėgstu brangius daiktus paslėpti į saugią vietą ir po to juos pamiršti.

šalia dėžės stovi tuščias energetinio gėrimo „lucozade“ buteliukas, kurio lietuvoj nenusipirksi ir neparagausi.
gavau kažkada lauktuvių.
energetinio gėrimo.

etiketė tartum trykštanti energija: perpjautas obuolys ir gaivūs burbuliukai žaliam fone. buteliukas seniai tuščias, tačiau aš jį vis dar saugau. primena momentą, kai vėluodamas nusileido lėktuvas, laukiau minioj, galvodamas, ar reiks apsikabinti ar tiesiog sumušti rankomis; nežinojau, ko iš pradžių klausti… sumušom rankomis ir persimetėm keliais nereikšmingais sakiniais. vėliau grįžom namo, pasigaminom maisto, gurkšnojom alų ir valgėm. visi buvom laimingi ir ramūs kaip belgai… po kelių dienų, gavęs buteliuką „lucozade“ lauktuvių, su pasimėgavimu išgėriau ir pastačiau ant palangės, šalia juodos dėžės; tada tikrai nežinojau, kas dėžės viduje.
buteliukas primena, kad čia kažko būta, kad kažkas liko. galbūt tik dėl to jį ir laikau.

mano tėvas nusipirko dešimt geltonų viščiukų su baltomis papilvėmis. niekaip negali atsidžiaugti. grįžęs savaitgalį namo, negalėjau pažiūrėti jam į akis, nes buvau piktas. kaip visada suvargusi nuo darbų mane pasitiko motina, pavalgydino ir pasakė, kad nusipirko viščiukų. aš nieko neatsakiau, tą dieną manęs viščiukai nedomino. ji po to išėjo savais reikalais, o aš - savais; nesimatėm iki kitos dienos pietų. tą naktį buvau kapinėse, su manim ir vaikystės draugas M. kartu su gandža. tiksliau, į kapines ėjom trys vaikystės draugai, vieną draugą surūkėm, ir tyliai sėdėdami žinojom, kad šito draugo niekad netrūksta, jis tik pinigus kainuoja… kvailai pagalvojau, kad jei reiktų gandžos, įsėlinčiau pas tėvą į kambarį, surinkčiau visus viščiukus į maišą ir kam nors parduočiau. pinigo visad atsirastų. bet ne tame esmė.

motina skundžiasi, kad tėvas nieko nedirba. aš tai gerai žinau, bet mane tai išmuša iš vėžių. nemėgstu niekam vadovauti ir dėlioti kieno nors gyvenimą kaip mozaiką į kažkam kitam tinkamas vietas. tėvas tą gerai žino, todėl tuo ir piktnaudžiauja. tarsi hipnotizuoja, kiekvienąkart vis nukreipdamas kalbą nuo svarbių temų, apie kurias su juo norėčiau pakalbėti…
bet aš jam ne viščiukas, kažkada piktai pagalvojau. po to viskas praėjo. ilgai pykti nemoku.

prieš keletą mėnesių buvo pakankamai stipri audra, kad nuverstų seną kaip mano babūlės gyvenimas medį kapinėse. „senukas“ krito tiesiai ant mūsų kapo ir suskaldė antkapį. medis tartum mirė, skersai atsiguldamas šalia senelio ir jo motinos. dabar pagalvoju, kad pasodinti medžiai kapinėse stovi jau labai seniai. ten kur susodintos medžių eilės, galėtų būti ženklas, kad jie čia palaidoti.

kapinėse sodinami medžiai reiškia palaidoti medžiai.

visą savaitgalį nesikalbėjau su tėvu. kažkokiais būdais jis mane sugebėjo pykdyti. dabar motina skambina ir giriasi, kad tėvas padėjo darbuotis sode, sugriebė lapus, išvežė šakas… kodėl jis nieko nedirba, kai apsilankau aš? motina jį tiktai gina, meluodama, kad jis dirba, nes tėvas tartum nuvirtęs medis ant kapinių, kurį vėliau apgenėjo, supjovė, suskaldė ir suvežė į malkinę; žiemą sukureno. žodžiu, nieko iš jo nelikę. tik įsivaizduojama rusenanti tėviška šiluma.

prieš išvykdamas iš namų, skaniai pavalgiau, sukaupiau visas jėgas ir sugebėjau nueiti apžiūrėti viščiukus. tėvas buvo laimingas. nusivedė mane prie palangės, ant kurios dėžėj cypsėjo dešimt broliškai susiglaudusių viščiukų… vieną (turbūt mylimiausią) ištraukė iš dėžės ir davė palaikyti rankose. nežinojau kaip elgtis, todėl apžiūrėjęs iškart atidaviau atgal. tėvas paėmė viščiuką ir trumpai su juo pasikalbėjo; viščiukas atsakė cypsėjimais. tada tartum žaibas iš giedro dangaus į mane tvokstelėjo supratimas, kad tėvas visgi geras žmogus ir aš dar daug ko nežinau ir nesuprantu; tartum būtų užsidėjęs kaukę, sakydamas, kad anksčiau ar vėliau visvien suprasiu, ką jis nori man pasakyti. ne žodžiais, ne veiksmais…

palikau motinai du teleloto bilietus. man prižadėjo paskambinti ir papasakoti kaip sekėsi žaisti, nors man nuo to nei šilta, nei šalta. grįžęs namo, sulaukiau skambučio. tai buvo motina, kuri nerimavo, kodėl aš jai nepranešiau, kad jau grįžau. pasakiau, kad pamiršau. ji žino, kad dažnai viską pamirštu, todėl nepyko. jau priprato… pasakė, kad bilietai nelaimingi, ir tik durniams sekasi. kažkodėl pagalvojau apie save.

pasiėmiau cigaretę ir jau ruošiausi eiti į balkoną, tačiau prie palangės stabtelėjau, pamatęs savo juodą dėžę. kažkodėl vėl prisiminiau tėvą ir tai, kad

jo dėžė buvo kur kas svarbesnė nei mano
2010-04-19 19:32
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 10 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-04-17 01:58
negative
visgi energetinis gėrimas nėra bukesnė dovana nei kavos pakuotė

čia giliau nei tiesiog apie krušimąsi & other shit, puiku

Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-02-24 19:24
mažoji čebūrashka
nū ką aš galiu pasakyt. bais liūdna, nū bet gerai.
gerai, patiko, zgūd.

o 04.19 mano gimtadienis,
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-06-05 23:29
Netipiškas Individas
5.
kažkaip..
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-20 22:10
tiesatechniskaineprieinama
Juoda nuo teksto. Nors kapinėse ir linksmai buvo užrūkę.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-20 20:12
o Aš esu Tu
nezinau.. gyvenu prie pat kapiniu, todel vat ir patiko. bet antra karta neskaitysiu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-19 19:51
ja Il
"bet aš jam ne viščiukas, kažkada piktai pagalvojau" - chi. bet nepiktas jis, neee. netgi jautrus, sakyčiau. tik pasislėpęs.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą