Lūpose buvęs medus

Sukasi, sukasi vasaros vakaro
Išsižadėjus diena,
O tavo lūpose dar neužgesusio,
Degusio laužo liepsna.

Rinko, surinko vėjas birželio
Žiedus jazminų baltus.
Vedė ir išvedė mane iš kelio
Lūpose buvęs medus.

Gersiu, išgersiu po vieną lašą
Auksinio liepų medaus.
Nuo tavo lūpų vasaros vakarą
Aš netyčiom apsvaigau.

Supasi, supasi šakos nuo vėjo,
Laša žiedais medus.
O tavo lūpose tarsi žydėjo
Nuodėmės skonis saldus.

Skendom, paskendom pievoj tarp smilgų,
Rimo, nurimo vėjas.
Vasaros vakaras mums neprailgo
Lūpomis medų gėręs.