Angelų valioje

einu per rytą
rasotu kūnu ir
apanglėjusiu veidu
pripildytu ąžuolo
didybės ir skausmo
belangės netekties
prarajos išmestos paliktos padirbtos --

medinis kūjas bei
galva sukiužusi pasvirusi
nelaukia lietaus prasiveržimų
tiksi monotonišku ritmu -
turi sprogti nuo karštos
lavos brandintos ir
išsaugotos
bet tik sparnuoti angelai
tupėdami skliautuos žydruos
nuspręs
tą dalią purviną.