Aš pažadinsiu rūką ir debesis
Ir gėles, vazone, ant palangės
Aš pažadinsiu mažą svogūną
Kad išverkčiau aš savąją laimę
Aš pažadinsiu rūką delnuos
Ir nupūsiu dulkes nuo jo
Pienės pūką kas naktį išrausiu
Ir įsmeigsiu į tavo pagalvę
Eilėraščio stilius atskleidžia, kad autorius yra truputį egocentriškas. Veiksmažodis jau nurodo asmenį, tad to "aš" kažkaip jau ir nebereikia. Nebent eilėraščiu norite atskleisti, kad tik Jūs turite tokias galias- pažadinti rūką, svogūną. Tuomet, keičiasi eilėraščio mintis, jame, esate svarbiausias Jūs.