Kryžkelėj sustojęs verkia valkata.
Jo skruostais rieda nežinia,
Įveikdama išpurtusių paakių kalnus.
Paskui nukrenta į terbą, kurioje vilties neliko,
Tik sudžiuvusi dešra ir duonos trupiniais aplipęs
Tuščias pigios degtinės butelis.
Ta kryžkelė keista - tik juodas taškas.
Kas nori, tas susikerta, kur nori ten išsiskiria.
Ir valkata ten verkiantis, tarsi insultas -
Gyvensi-negyvensi-gyvensi-negyvensi-gy...
Praskridęs žvirblis virš galvos
Linksmai nusišika:)