Kasmet mano įlankose ir uostose darosi vis anksčiau
suplaukia atskilusiomis upių žiotimis laivai ir neatsargūs
nuaidi lyg stiklinės durys įskiltų o ten moterys undinės
ir vyrai rykliai švenčia įkurtuves susilietę atspindžiais
žavisi nepažįstamais veidais įmirkusiais vandeny
o neužšąlusios smiltys kyšo iškėlusios galvą į dangų
ir įbrėžia laimės brydę--