šliaužia gatve žibintai, šliaužia
varnos gatve miegoti, oranžiniai
šešėliai jaukiai priglobia
netikėtumą, pro balkono tvorelę
cigarečių dūmai
ir rūksta mintys į dangų, pašėlusiai
mąsto keli susėdę, stebi
senamiestis, tuščia, vakaras,
o gal Fabijoniškės
žodžiu, balkonas, žibintas, varnos
begarsės, būriais, nešalta
bet vėsoka, nors vėjas nurimo
vis dėlto prisišlieja prie šilto betono
sienos, aptrupėję
prisiminimai, tiesa, neaiškūs ir
ne tokie jau svarbūs, - šiaip, kad
būtų ką panardinti į cigarečių dūmus
o už kampo, glotnios
pabirę natos