Šurmuliuoja Žydroji planeta, vis vystosi žemelės gyventojų protas. Yra grupelės
protingesnių, pažengusių keletą sprindžių į priekį. Jie ir vadinasi mokslininkais.
Visą kitą žmogus per savo gyvenimą išmoksta. Daugelis mokosi mokyklose,
kiti tokių sąlygų neturi.
Nuolat vyko ir vyksta nuožmi kova už būvį. Engiamieji ir engėjai, vadovai ir valdovai.
Niekas tiksliai nežino, kiek jau civilizacijų persirito per mūsų žemelę.
Taip mūsų, kol mes gyvi žemelė mūsų.
Kai tik žmogus per daug suįžūlėja, žemelė pasipurto, kad atsikratytų dalies parazitų, kurie siurbia žemelės syvus.
Žmonija tada trumpam suklūsta, susimąsto, kad yra už juos galingesnių ir
neleidžia per daug siautėti.
Kaip manote, ar ugnikalnių išsiveržimai, žemės drebėjimai, viesulai ir kiti kataklizmai
yra žmogaus rankų darbas?
Kas pastatė visus pasaulio statinius, tokias grožybes? Negi paprastas žmogelis, kuris
sau padoresnės palapinės nesugeba susiręsti? Visais laikais buvo valstybių valdovai,
jie ir engė savo tautiečius rinkdami visokiausius mokesčius ir statė valdovų rūmus,
o mes dabar gėrimės jų palikta išmone.
Taigi, išmiršta valdovai ir vėl užgimsta, o žemiškųjų turtų dar niekas neišsinešė su savimi.
Rašykai rašė knygas, barbarai jas degino, bet daug ir išliko užslėptų parašytų
minčių. Nieko anuometiniai galvočiai nebuvo žioplesni už dabartinius, o mums dar daug duonutės reikia suvalgyti, kad išsivystytume iki jų lygio.
Manau dabartiniai pagyrūnai yra tik žemės blusos be tikslo, pagyrūniškai šokinėjantys
prieš likusius.
Aš pažvelgiau į praeitį labai grubiai, bet užteks žmonėms susimąstyti: kur mes einame
ir kas mes esame? Nei vienas nežinome nei savo dienos, nei savo valandos.
Buvo žmogus - nėra žmogaus, ir tik didžiulis akmuo kojų gale paliudyja: RAŠYTOJAS!!!