Vingiuotu takeliu per pievą
basa aš bėgu, ne - skrendu!
Dangaus žydrinėj veidą mielą
matau. O ar tikrai ten tu?
Rasos perliukai saulėj žėri -
surinksiu, atiduosiu tau.
Kas gi sukūrė šitą gėrį,
kurį dabar jaučiu, matau?
Ir, rodos, metų tų nebuvo,
kurie ilgam išskyrė mus,
svajonių pilys jau sugriuvo...
Gal šiandien ilgesys pražus.
Padangėj vyturėlis virva:
„Gyvenam tiktai vieną kartą,
pavasaris palaistys dirvą,
gimei - gyventi tikrai verta“.


bitele









