mergaitė iš dangoraižio

Ji iš aukščiausio namo
Jos niekas nenušaus,
Ji ne žvaigždė iš filmo,
Nors taip arti dangaus.

Kai eina ji pro šalį
Pritrenkia vien žvilgsniu,
Turiu dziu-do medalį
Ir baimę jos akių.

Neramios virto naktys
Žvelgiu ne į žvaigždes,
Bet trisdešimto aukšto
Langelių švieseles.

Ilgai aukštyn žiūrėjęs
Aš suvokiau protu,
Kad angelams ant žemės
Gyventi nuobodu.