Iš laukų šilumos paklydai,
Žengt su mum koja kojon nebepakilai.
Tyliai leidi apjuokti tuštybių aidus,
Ei, žmogau, kas tas „Tai“, pasakyk, kad gudrus.
Širdį žalią kaip skelbi dalinai,
Išgalandęs rūku, riekei kuo smulkiau.
Ar kada vieną Dievą sujungti bandei?
Ką arčiau pasirinkti, kaip išprotėti lengviau.
Sau stabus pasiguldęs laikai,
„Išganyti kitus“ - tavo misija sako.
Tavo kelrodžiai seka kaip tu, tik savais.
Tai, žmogau, ar čia tik ne užburtas ratas?


Pakanis


