Kelionė

Skaitau žemės liūdesį
ant geležinkelio bėgių
eglės ilgesį ten už upės
vakarejančiam horizonte
linažiedis dangaus žvilgsnis
laimina mano regėjimus
melancholiška ryto saulė
kyla ir nutūpia ant peties
lyg karieta traukinys
apkaišytas pakelės beržais
mėlynos rugiagėlės
lenkiasi po jo kojomis
o sieloje ramybė
tartum prieš naują jausmų audrą
kūnas lyg traukinio bildesys neramus
mano kasdienė kelionė
nuo ryto lig vakaro
kad atiduočiau šilumą kenčiančiam žmogui
bilda traukinio ratai įkyriai ir vienodai
leidžias lūdesio properšos
ir meilės nektaras širdy
taip sukas ir sukas begalinis minčių miražas
Sūduva medumi kvepia
pražydusių liepų gausme
Viešpatie, laimink kiekvieną kelionę
kad matyčiau gražesnį peizažą
Tavo žemės delne...