Ramunei

Kai gimei
slinko medum pakvipęs
liepų mėnuo
aplink namus kur pievos
lyg debesų prikritę -
ramunių  tiek
kad žemės nematyti

o tu, mažoji,
kaip volungėlė
per dieną naktį
vy vy vy

- neramioji mūsų, -
mama galva linguodavo
ramunėlių priskynus
lovelę kaišydavo
ant pagalviuko puslankiu dėliodavo
karūnuota pievų karalaite
miegodavai
ramunėles kvėpuodama
nurimdavai

- ššš, vaikiukai,
miega mūsų ramunėlė, -
mama šnabždėdavo

mūsų ramunėle
va taip va ir likai,
Ramune