Mano miesto pavasaris ateina tykiai. Nepastebimai. Atsėlina senamiesčio gatvėmis, atplaukia Vilnele, ir pagaliau atėjęs į centrą trykšte ištrykšta po gatves, namus, parduotuves, autobusų stoteles. Ir bėgdamas iš kažkur į kažkur, pakeli galvą ir netikėtai suvoki, kad į Vilnių ir vėl sugrįžo pavasaris.