stygos

Tamsoj
nusisega kojines
byra garsai, pelenai, perlai
Kažkur – ant kokio tolimo stogo –
vienatvė, galbūt
savanoriška, bet ne čia, rodyklės
eina chaotiškai, visom kryptim –
laikas maištauja
Pirštais perbėga
plaukus, lyg stygom, ieško ausies,
sušnabžda, juokas
koks mažas mūsų gyvenimas,
didelės naktys
karščiuojančioj tamsoj
nerimsta gitaros