Sprogimas

Bum bum
susprogsta virš galvos
žvaigždės. Beveik muzika,
kuri kitiems per garsiai,
o man kaip visada -
kitaip.

Aš niekada ne (pa) bėgu naktį
kol žvaigždės kaunasi
pabūklais. Beveik karas,
kur šviesos gęsta ir iš sielų išgaruoja viltys,
o aš kaip visada -
į frontą.

Ten kartais ramios naktys
būna. Be garso tokios, be kovų,
matyt todėl, kad be žvaigždžių.

Gal ne tu paskendęs mano ginklų muzikoj,
ne mano karas natose sutirpęs...
Tik išgirdau aš
Bum.
- Čia tu?