Lyja
lyriniais potėpiais, kaip
akvarelė - kažkur
girdžiu Elingtoną, - taip, tą patį, mažas
tas mūsų gyvenimas, plonos
sienos, nebaigta gerti kava -
pastačiau ant palangės, prilijo
atsigersiu dangaus
verkiančio
taip giedra pasidar
lubose, taip šviesu kambary -
gal tai ir Elingtonas, o gal
Čiurlionio preliudai - tie,
fortepijonui, lyriškai
šiandien nieko
neveiksiu, morengais
apklijuosiu kasdienybę, kad
būtų lengvesnė, gal dar
pabūsio oro pilių architektas
laisvalaikiu