Šį rytmetį pražilti žemei lemta
Tik trumpam
Šalna jau traukiasi
Jau pagela mažais žingsneliais nutapsėjo
Dar klupčioja prieš šaltį želmenys žali
Akimirka - jau stiebiasi
Į saulę įtikėjo
Atmerktomis žibuoklių akimis
Regi prisikėlimo trapų siūlą
Valiūkiškas vėjelio bučinys
Ir sproginėjančios poemos medžių
Jas žemė užsirašo danguje
O debesys skaitys
Žinau išlauksiu
Staiga visi vaizdai kvapai ir spalvos
Praranda prasmę
Į savo kiautą sugrįžti užsidarai
Ir vėl iš tolo
Iš labai toli
Bandai pajusti virpulingą kaitą
Bejėgė sraigė tik esi
Šį rytmetį jausmams pražilti leista
Kūrinyje į neišskaidomą vienovę suaugę žmogaus ir gamtos jausena. Eilėraštis ir apie pavasarį, ir apie moterį (Bejėgė sraigė tik esi), ir jos vienišumą. Man gražus, prasmingas.
Jeigu pavadinimo žodis "Trukus", reiškia "trunkantis", "ilgas", tai tekste to nerandu. Bei, jeigu žodis, tik su nelietuviška raide"Ū"-"trūkus" reiškiantis "lengvai trūkstantis, nutrūkstantis", tai gal ir taip, nes sakoma: "tik trumpam, šalna jau traukiasi, akimirka, trapų siūlą", tada reikia keisti pavadinime raidę "U" į "Ū". Beje, pavadinimas galėtų būti ir suprantamesnis, lyriškesnis, be aiškinimosi keblumų.
O sužmoginimas gamtos vaizdinių, tai nėra pliusas ar atradimas, ir gamtiškumą vaizduoti, atspindėti pagal jo prigimtį, ir žmogiškumas turi atspindėti jo prigimtį, kitaip tie išvedžiojimai tampa tuštybių muge (Pagal Tekerėjaus romaną "Tuštybių mugė").