tik
suskambėjus sekundėms
pradingsta nespėtas gyventi
laukimas
susiaurėję takeliai plečias
ir vis lengviau eiti
į priekį ir galime
nebetylėti
kai viskas visai išsakyta
iš lūpų kurios
baltus debesis rūko
ir virsta į pelenus šypsniai
sulipę į zvimbiantį medų
gėlėtą
netyčia
todėl ir mylėtą