Kraujo upė
mažyčiais lašeliais
sukrenta
į garbanoto lapo vidų.
Dulkėmis užneštos akys,
tykančios grobio
veria praeinančius
žmonės su šaltomis sielomis.
Plaukų primėtytos pievos
slepia sulaužytų svajonių kuokštus
laukinius arklius pasikinkęs
lekia šėtonas išsišiepęs.
----------
Atpjauk ir man gabalėlį tos duonos


dr indi









