Likimas

Palinko žalia Liepa,
Prie žalio ežero pamačiusi...
Paklydusį praeivį,
Nieko nebematantį.

Jis kalba nematomom akim,
Lyg miško aidas.
Pravirkusiom mintim
Tankymė skaidos.

Nereikia išgalvoti,
Nebūtos tiesos,
It elgeta aš ieškau,
Šviesoje tamsos.

Lyg minkštas patalas,
Tarp medžių keturių.
Minu tas samanas
Ir vargo nejaučiu.

Į liūną, koja
Žengia pamažu.
Stebėk, Pasauli,
Aš Tavim tikiu.

Tikiu ir proišvaiste
Ir savame rate,
Girdžiu simfonijos natas
Šalia.

Sugros vienatvėje
Be gedulingo prado.
Sava viltis...
Ją minioje praradom.

Įžiebki, Elgeta,
Skaistybę.
Te, siekime taikos
Į amžinybę.