Individualumo mirtis

Tvinksintys smilkiniai prisiglaus
Prie šalčiu alsuojančio lango.
Akys užsimerks nuo šalčio gaivos,
Burnoje sals kiekvienas atodūsis.
Šaaa...
Tylą sugadinti gali tik
Saulės lyžtelėjimas per lango rėmą.
Akys atsimerks, salsvumas dings.
O gal to nebus?..
Ša... Ša...
Tylėkit lakštingalos, tylos varnėnai!
Leiskit išgirsti, pajausti tylą...
Taip... Tylėkit... Man gera kai tylit.
Aš jaučiu ją: lėtą, šaldančią.
Ša.
Man ji nebeįdomi. Noriu...
Noriu ko nors ekstravagantiškesnio...
Ko nors ne tokio pasyvaus...
Ne tokio šalto...
Cha!
Pakilo saulė. Kažkas naujo.
Nors visa dar nejuda, nekvėpuoja,
Malonu susipažinti su kažkuo nauju,
Nepatirtu, nežinomu, nematytu.
Cha!
Ša!!!
Gerai.
Atstokit!!