žodžiai meilei

Meilė - tai likimo pakeleivė,
Įsižiebianti žvaigždė mūsų kely,
Nenutrūkstama gyvybės kreivė,
Kurios galų nukirpti negali.

Ji - nepavaldi mūsų žaidimams
Ją sugundyt ar prisiviliot.
Mes ją iš gyvenimo tik imam
Ir bandom kaip dėlionę sudėliot.

Ji - nepasiduodanti viliokė,
Gundo širdis savo artumu.
Kas tik sugebėjo tas ją mokė
Koja kojon žengti su laiku.

Meilės net ir visagalis laikas
Dar nesugebėjo nugalėt.
Ir iš kur pas ją beribis saikas
Vis iš naujo imti ir mylėt?

Nemačiau kas ja nepatikėtų
Ir neįsileistų pro vartus.
Ji už tai juk dangų pažadėtų
Ir visus šios žemės stebuklus.

Meilė, ji pati kelius suranda,
Be aplinkelių ji eina tikslo link.
Kalbančią juk ją visi supranta,
O nebylią taip sunku pažint.

Ji nebūna  mūsų  išgalvota,
Ji tokia tikra kaip tu ir aš.
Nuo pradžių pradžios taip sudėliota, 
Ji savo galimybių nepraras.

Meilė - kaip gyvenimo knyga,
Reikia ją skaityti, kad suvoktum.
Ji kaip laikas - visados gyva,
Net prie gero noro neišvogtum.

Ji tik sau vienai ištikima,
Soti daugybe bandymų apgauti,
Nebūna ten, kur būt jai ne vieta.
Platus pasaulis - gimusiems keliauti!

Šie žodžiai meilei, ji juk karalienė,
Visų savo eilėj belaukdama,
Pilnomis saujomis ji duoklę ėmė,
Kol amžiams tapo nenugalima.

O ji tikrai labai gera valdovė,
Nė vieno nepalieka užmaršty.
Todėl, kad jos mylėti nesiliovė,
Iš jos užgimę, buvo jos kely.

Jeigu aš netiesą čia kalbu,
Ar yra kas drįstų prieštaraut?
Žiūrės ji savo veidu nekaltu
Kol susigundysi ir tu su ja keliaut.



                                Geismas


Nė truputėlio gėdos jis neturi,
Išderindamas net blaiviausią protą,
Plačiom akim į savo tikslą žiūri.
Iš prigimties jam ši savybė duota.

O kaip atsilaikyt prieš jo kerus,
Kai laiko rankomis tvirtai apglėbęs
Ir žvilgsniais laižo raustančius skruostus,
Nebepaleidžia virpulius pasėjęs.

Neatsiklausęs randa galimybių,
Užvaldęs protą, taikosi širdin.
Nuodėmių pilna ji ar dorybių
Nerūpestingai veda ją pirmyn.

O siautulingo geismo apžavėta,
Bejėge tampa atsispirt prieš jį.
Seks iš paskos į rojų pažadėtą,
Nors už tai degtų pragaro ugny.

Juk taip saldu nors kartą atsigerti
Iš geismo jūros meilės vardan.
Tik kaip neužsimiršt ir pasinerti
Į rojų, nenuklystant pragaran? 



                              Meile kvėpuok!

Meilės akimirka,
Meilės sapnuotos,
Tave pasirenka.
Tu - išsvajotas!

Būki jai angelu,
Laime sparnuota,
Paukščių padangėje
Giesme giedota.

Būk jai akimirka
Visą gyvenimą.
Meilė pasirenka
Širdies alsavimą.

Meile svajota
Būk mėnesienoje,
Dainoj dainuota,
Uždegta sieloje.

Netilk kaip vėjas.
Meile kvėpuok!
Ji jau atėjus.
Nepražiopsok!