rašyk.lt: Kūriniai / bitele / Laiškas

Kol dar mirtis
durų neuždarė, į tai
ką mes gyvenimu
vadinam,
regim purų sniegą,
gėlės žiedelį ir
godžiai geriame
svajonių sodrų vyną...
Kol dar širdis
mylėti kviečia: -
„sveika, pražilusi jaunyste,
aš neklausiu, kaip tu gyveni,
tegu dar daug dienų tavo
kely nevysta...
aš laiminga, kartu su tavimi“.

Blogas komentaras Rodyti?

2010-04-13 20:39

Mute

Kol dar širdis gyva:)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2010-04-10 21:07

sodo geniukas

Gražus eiliukas ir mintis,
Skanus svajonių vynas.
Džiugu širdy turėt viltis,
Jos - sielai eleksyras... :)

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2010-04-10 12:02

driezas

visai puiku džiaugtis gyvenimu:)

visai puiku:)

net jei tai vėjavaikiška...

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2010-04-10 11:05

Abejinga

Nejaugi iš tiesų gyvenime tematom purius sniegus ir gėlelių žiedelius? Liūdna. Toks jausmas, kad viskas gyvenimas tėra "svajonių sodrus vynas", o mes kaip apsvaigę alkoholikai nuo gimimo iki mirties svaiginamės...
Ir maža to, ko daba ta jaunystė ėmė ir pražilo, galvojau, kad tik senatvė sidabrine galva vaikšto.
Ir dar pastebėjimas, kad eilėraščio struktūra neišpildyta iki galo, o gal tiesiog neužbaigta?
"Kol mintis durų neuždarė [...] Kol širdis mylėti kviečia". Trūksta antrosios dalies - atsakančiojo, paaiškinančiojo "TOL" arba bent minties apie jį.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)