Balandžio sonetas

Žiema pražuvo ir pavasaris atėjo –
Vilties ir saulės padalino.
Ir tiems, kurie tiek laukė ir kentėjo,
Šviesos krislelį sugrąžino.

Akiplotis į saulę ir į tiesą
Ribų neturi nei gamtoj, nei žmonėse;
Sunku įveikti tamsą šviesai,
Ir nelemta dar klaidžioja dvasia.

Ji daug kančių ir sielvartų pažėrė,
Ir sunkės kraujas akmenin
Iš pervertos kalniečio širdies.

Balandis almančius vartus atvėrė –
Pavasaris žiedai, bet ... varpas di di lin
Ir ne džiaugsmingai žemė jį girdės.

1989 04 23, po kruvinų Tbilisio įvykių.