Kuperdjaikinas - darbdavys

Po paskutinio skrydžio į kaimyno paruoštą nuotekų duobę, Kuperdjaikinas visas savo santaupas išleido zapuko reabilitacijai. Nuo tada jis pradėjo dirbti trijose darbovietėse, bet to nepakako sumokėti komunalinius mokesčius ir skolas. Be to, ir kaimynas retkarčiais ateidavo paprašyti jo pagalbos ar tai finansinės paramos, mat jo naujos paplavos nebetilpo anei į mūsuose jau paminėtą nelemtą duobę, anei į kaimyno daržą. Dabar jau reikėjo samdyti asenizatorius, o tai, kaip visi suprantame, yra papildomos išlaidos.

Galiausia, Kuperdjaikinui ėmė augti kupra, ir jis suprato, kad nuo darbo nebūsi bagotas, o tik kuprotas.

Kartą jo kaimynas, gerb. Paplavinskis pasakė:,, pinigą galima užsidirbti tik tapus darbdaviu, kai visi darbininkai, kurių, tenka pripažinti, pozicijose dabar mudu ir esame, jam dirbs [o gal- dirba?,- nežinau]...,,
Ilgai negalėjo užmigti Kuperdjaikinas po šių kaimyno pastebėjimų. Gal keturias naktis vartėsi nuo vieno šono ant kito, kartais atsiguldavo ant pilvo. Ant nugaros negalėdavo gulėti, nes užknarkdavo, o tai dar labiau blaškė ir taip ne saldų miegą. Galiausia, išaušo rytas protingesnis už naktį. Nuėjo Kuperdjaikinas pas kaimyną ir sako:

- Klausyk, K. Paplavinski, aš busiu tavo darbdavys. Suplauk mano priskretusius indus, nuskusk bulves, papjauk žąsį, išskalbk kombinezoną, išvirk perlinių kruopų sriubą, - ir logiškai mąstant, aš turėčiau prabagotėti. O uždirbtus pinigus mudu pasidalinsime. Ir mokesčiams užteks, ir skolas grąžinsime.

Kaimynas pakraipė galvą, lyg būtų kalakuto prietelis. Kažkas jam nedavė ramybės. Paplavinskis nemiegojo penkias naktis dėl tokio kaimyno akibrokšto. Bet, galiausia, nusprendė, kad verslo rizika yra didesnė už laukiamą pelno rezultatą, ir atsisakė tokio gundančio pasiūlymo.

2010 03 04