Apie medį ir žmogų

Atsirėmiau į jį ir paskendau ramybėje. Jo žalios šakos lanksčios kaip gyvatės nusviro žemyn ir uždengė mano veidą, rankas, kojas, uždengė mano liūdesį ir mano džiaugsmą. Saulės spinduliai, prasiskverbę pro jo žalią lapiją, žaidė man ant kaktos, glostė akis ir skruostus. Jis man tyliai šnabždėjo švelnius žodžius, pritariant vėjui dainavo ramias dainas. Sėdėjom mes kartu ilgai ilgai. Po to aš praskleidžiau jo samaninius plaukus ir, palikdama jam savo liūdesį ir džiaugsmą, nuėjau.