Saulei

Aklinėji  tarp jausmo
                            tarp žodžio
Minties
Dar tamsa
Dar naktis neįleidžia brėkšmos
Tau tik liko
Šis nykstančio žodžio geltonis
Žvakė šildo - karšta geluonis
Tau - viltis
Jau Visatos skylė atverta
Iškeliauti panorai
Tik tolyn nuo savęs
Geidulių ir troškimų miražo klaidaus
Ašaringa dulksna tau atvers
Sentimentai - beverčiai
Gal prasmingas buvimas
Kuomet atgaila
Nunokina vaisius kokių - vertas
Tik gėlė... Rožių  daug
Vėl skausmingai paliečia
Per skaudus šis geltonio artumas
Neapykantos išraišką dovanojo žmogus
Tai - Norvegijos šiaurės glamonės
Sušalau pailsau
Aklinėju - tamsa
Netvirti pamatai subyrėjo
Taip susigūžei - gimda šie nejaukūs namai
Pailsėk ir išlauk
Neskubėk
Vėl šviesa naują tiesą atvers
Saulė šildo paguodžia paliečia

Dar gali