Portretas

Pilkoj drobulėj
Akys tarsi gyvos
Kur eičiau
žvelgčiau
seka jos mane
ką mena
jos
iš amžių
glūdumos
nebyliai
suspaustos lūpos
to nepasakys
deja...
-------------------
Paveiksle daugel metų
Aš tylėjau
Tylėsiu vėlgi
Šimtmečius kitus
Taip, aš
ilgai
stebėsiu
ir stebėsiuos
Kaip keičia
laikas žmones
ir miestus...
-------------------------------
Paveiksle veidas
Toks ramus,
sustingęs amžiams
Išbuvęs šimtmečius
čia
tris ar du
Bet regis lyg tapytas
būtų vakar
Jo viduje
dar spindi
grožis
sakralus....

---------------------------------
Plonais teptukais
rinkdamas spalvas
atsargiai
dailininkas brėžė
linijas švelnias
Kad tik tiksliau
it veidrody
manasis atvaizdas
spindėtų drobėj
kas jam pavyko
kaip žinia...
deja!
širdies
kalbos
jis
perprast
neįstengė
nesužinojo
kokia čia vyko
šimtmečius ir
vyksta
dar drama...
------------------------------------
Suknelė,
perlai
nėriniai
grakštumas
elegancija
išduoda aukštą kilmę
jos
bet laimės
aš
šios
damos
akyse
neįžvelgiu
nė krislo....
------------------------------------
Dienų dienas
Lankytojai palinksta
eina
vėl sustoja
jie
stebi linijas
grakščias
sodrias spalvas
deja neįžvelgia
nepagalvoja
Koks ilgesys
mano
širdy
baugus
------------------------------------
Nuraudę
skruostai
perlų atspindys
akyse
man primena veikiau
kaip moka
verkt lietus
ką nori prisišaukti
tu
dvasia nebyliai
bent tarki
žodį
gal išgirs dangus?

-------------------------------------
Nors šimtmečių
jau daugel
ūkuose pradingo
širdis
mana
tetrokšta
savo
dievą
vėl išvyst....