po ištapytais angelais
plataus šešėlio paslėpta
stiklinė moters statulėlė
apgailėta, nuverkta
be balto veido
stiklo karolių
tuščias
iš neturėjimo pravirkusias rankas
ištiesus angelų
balsais giedojo
ir kai pro stiklo saulę
nušvito rytas
nutilo plunksnos
ant ištapytų sienų
ji vieniša, nepastebėta
dievo namus paliko
ir jos glėby
miegojo siela.