Skęstu...

Užmerkiau karštas mintis į vėsų ežerėlį,
Nuploviau nuodėmes gaivia rasa.

Dabar žvelgiu į tyvuliuojantį vandenį
Ir matau, kaip vidinė aš laksto basa

Per praeities griovius, išminties lankas,
Per visa, ką slepia neišsemiama tyla.

Įpuolu į transą- praeities dulkių rankas,
Gniaužtai tvirtesni nei aš ir rakos nebekyla.