Užmiršti garsai,
Kurių negirdi už sienos.
Užmiršti balsai,
Kai pas kitus jie širdy išlieka.
Užmirštos dainos ir maldos,
Kasdieninės kalbos.
Užmirštos pievos,
Tavo žmogiškos klaidos.
Užmirštos naktys,
Mūsų ateitys.
Priežastys, kurias kūrei,
Palikdamas viską.
Ei.! Aš Tavęs pamiršt negaliu...
O už lango vis lietus –
Tylus, ramus.
Mano lietus.