p[r]aleidžiu gegužę

pasiryškino visos strofos
mažu įnagiu krenta raidės
iškvailėjusios dienos grūdas
ir išgelbėti šios savaitės
neskubu. Nėra jis ir jo
mažos natos įplaukia rajos
o gyvenimas šis kieno
iš paskos adatėlę vejas?

spengia šviesos budria ašim
atsimerkiu – man kiaurai akį
bet ar tašką dėt ties kažin
net pavasariui nepasakė --
vis anku ir balandis dyla
šitos raidės kesinas vogti
jos ku kū – mano perspektyva
metus taikiausi ją nudobti --