labai jau kartojasi žodžiai. ar jie reikalingi šitam tekstui- manau, kad ne,nes neturi jokios meninės vertės. čia tik žodžiai ir nieko daugiau. balas būtų 2,3
greitakalbe sudėlioti žodžiai :/ pirma dalis - visiškai skirtingi veiksmažodžiai, antra - yra lytėjimas, trečia - tikėjimas, bet ar tai almanachui? :/ reziumuojant galiu pasakyt, kad tokia gausybė veiksmažodžių dar nesukuria geros visumos. 2.2
ne, nepraleidau paskutinio ;)
Netikėta forma ir gana sudėtinga, tad gal būt todėl sukelia daug prieštaringų asociacijų. Juk sunku atitikti, skaitant, autoriaus vidinius monologus, kurių čia ne vienas ir ne visi telpa į tą patį horizontą. Man taip ir lieka neaišku į ką tikėti? Į save, į žmogų, į gamtą, į dievybę, į atsitiktinumą. Matote, kad danguje ne tik dievybės, bet ir vieversiai varo dangiškumą. O žmogiškąją esybę reikia dar tik ištraukti iš kažkur, iš labai daug kur...