Mano „Ąžuoliukas“

Vaikų darželis – „Ąžuoliukas“.
Štai kreivas mėlynas suoliukas,
Spintelė su gelsva antyte
Ir nuolat rėkianti auklytė.

Tai žaisk, tai valgyk, tai miegok.
Rately šok, smagiai dainuok...
„Neverk“, „Tu vyras būk“
Kartoja.
Vincentas jau ranka man moja...

Mes turim savo slaptą vietą,
Kur daug gerų daiktų padėta:
Spalvotas auklėtojos tušinukas,
Dangaus spalvos Onos batukas,
Trys prabangiausios mašinėlės,
Linutės ir Mildutės lėlės...

Mes nežaidžiam.
Smagu turėti.
Ir karts nuo karto pažiūrėti.

Aš nežinau, ką šitai reiškia,
Tačiau auklytė man pareiškia,
Kad aš – „didžiausias chuliganas“,
O kartais – „įkyrus pacanas“.
Čia ne lietuviškai, jaučiu.
Auklytę Nadia vadinu...

Virtuvėje, tarp krūvos puodų,
Ten, kur pelėsiais atsiduoda,
Jos mėgstamiausioji vieta...
Na ir galiausiai vakare
Tėvų belaukdamas jaučiu,
Kad šičia man visai smagu – –
Vincentas, Nadia... ir suoliukas,
Štai toks tas mūsų „Ąžuoliukas“.