Laiškas mamai...“sūnaus“

Mama, neverk, aš sugrįšiu...
Kai medžiai skleis lapus,
Kai vėjo gūsis atvers langą.
Žinoki – tai aš...

Mama, visada būsiu šalia.
Nematoma ranka paliesiu skruostą.
Mane regėsi sapnuose,
Juose Tave paguosiu.

Amžinai čiurlens upelis,
Švies saulė danguje
Mama, nusišluostyk
Ašarotą veidą.
Tik atmink mane
Ir man atleiski, Mama.

Bėgs dienos, plasnos paukščiu.
Metai keis metus, vėlei Tu rymosi
Prie atviro lango,
Bet aš sugrįšiu pievų žieduose.
Tavo mintyse amžinai
Gyvensiu, Tavo širdyje.

Mama, Tu man tikriausiai atleidai
Už skausmą, kurį Tau palikau.
Nusišluostyk ašarotą veidą –
Aš labai Tavęs prašau.

Aš būsiu taip arti
Švelniu pavasario vėju.
Beržo šakose volunge čiulbėsiu
Ir žvaigžde spindėsiu.
Mama, aš Tave mylėsiu visada.

Mama, neverk, aš sugrįšiu.
Lietaus lašytyje,
Saulės spinduliuose.
Mama, aš visada būsiu šalia,
Gyvensiu Tavo širdyje.