Minties branda anos genties
Nesužaliavo, nesudygo,
Švininės bitės pražūties
Į jaunas krutinęs susmigo.
Sumaišė purvą su žiedais,
Žemelę raudonai nudažė.
Tikėdami aklais vadais,
Net brolis broliui duobę kasė.
Žvakelės motinų namuos
Maldas nušviesdavo viltingai,
Ar kas anam pasauly duos
Ramybę dvasiai sopulingai.
Ir šių dienų šviesiam kely
Nesantaika sugrįžtą aidu,
Tamsos jėga širdy stipri
Sudygsta vėl naujuoju daigu.
Po daugel metų bus laikai,
Vartys istorijas išminčiai
Ir gal supras, kad negerai
Vieni kitus dalinom mirčiai.