Velykinė taurė

Tu visai nekalta.
Tirpsta snaigė balta,
Virš velykinės Credo sumos.
Tarp vienatvės maldų,
Virsta saulė ledu,
Laukiant tavo širdies šilumos.

Nieko aš neprašau,
Net žodžius užmiršau -
Apdalintas nemeilės tavos.
Netikėjo širdis,
Kad gražiausias viltis,
Nupūs vėjas ant marių bangos.

Gal tai mano kaltė,
Kad Velykų ryte
Mintyse dar tave vis myliu?
Už ausis tas kurčias,
Už vienatvės kančias,
Aš velykinę taurę keliu.