Nežinau kada tave pamilau.
Žinau tik tai, kad jau praradau.
Pamačius tave, aš turbūt apšalau,
O gal apsvaigau, aš jau net nežinau.
Kaip keista ilgėtis tavųjų akių.
Kai naktį sapnuoti aš jų negaliu.
Kaip gera atminti, kad mane bučiavai...
O gaila... Kad to jau seniai nedarai.
Bet liūdesio nėr many visiškai
Turbūt nesutapo mūsų keliai.
Tik kartais viltis aplanko mane-
Kad gal paskambinsi man vakare.
Nežinau kada tave pamilau...
Žinau tik tai, kad jau praradau.
O gal net nepraradau-
Gal paprasčiausiai dar neatradau...