Bėgu senamiesčio gatvėmis,
mano pasaulis sukasi -
namai. Balkonai. Terasos.
Manai, tai tik miestas? Ne, tai Vilnius.
Šlapi grindinio akmenys,
teka vanduo lūpomis,
virš Katedros debesys.
Manai, tai tik lietus? Ne, tai Vilnius.
Vėsūs Vilnelės vandenys,
tarp akmenų - stiklo šukės,
smaragdo žalumo vasara.
Manai, tai tik pakrantė? Ne, tai Vilnius.
Mes vienąsyk jau matėmės,
bet miestas ir vėl mus suvedė.
Ant tavo peties - mano ašaros.
Manai, tai tik rojus? Ne, tai Vilnius.


rašliukas





