Laukiam ar nelaukiam
meilės, ji ateina:
anksti pavasarį
ar gūdžią žiemą.
Rikiuojas dienos į
metų eilę ir surandi
tau skirtą mielą sielą.
Tada pūga tarsi
obels žiedais pabyra,
tada lietus dainas
dainuoja, darosi
taip gera tavo sieloj,
kad, rodosi, sparnais
plasnoji, skrendi į
Saulę ir nebijai
sudegti - geriau jau
pragaran nors vieną
aistros naktį...